graužynas

graužýnas sm. (1, 3) Kp, Užp 1. dirva prie graužo, žvirgždynas: Baika, kad graužýnas, delto visa auga Sdk. Jų prasta žemė – vien graužýnas Vžns. Pasėjom žirnius graužynè, ir neauga Ds. Žiba žolelė prie graužynė̃liui, graži dukrelė par motinėlę (d.) Ds. 2. Ut, Ppl, Brž žr. graužas 4: Ešerys mėgsta ežeruos ir upės atakaitas prie gilių graužynų̃ Ds.